žuvauninkas

žuvauniñkas (-nỹkas Vlk), -ė smob. (2) žr. žuvautojas: Mano tėvas seniau žuvaunỹkas buvo Kpč. Žuvaunỹkai žuvauja Brt. Ėjo žuvaunykas žuvelių gaudyt LTR(Kš). Žinome, kokie buvo apaštolai, žmonys prasčiokeliai, žuvauninkai, katrie tiktai tinklus lopyti mokėjo brš.